Titulinis › Roberto Petrausko blogas: Du Žalgiriai

Roberto Petrausko blogas: Du Žalgiriai

2015-12-17 16:03

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai“ – garsioji Charleso Dickenso citata puikiai tinka apibūdinti šio sezono „Žalgirio“ žaidimą. Kaip, beje, ir knygos, kuri ja prasideda, pavadinimas – „Istorija apie du miestus“. Tik šiuo atveju tai yra istorija apie du „Žalgirius“: vieną – beviltiškai Atėnuose pralaimintį prieš „Panathinaikos“ ir kitą – išvykoje įveikiantį „Barceloną“.

Neviltį, į kurią savo gerbėjus varė Lietuvos čempionai po dviejų triuškinamų pralaimėjimų Eurolygoje greitai pakeitė euforija po pergalių prieš „Karšiyaką“ ir „Barceloną“. „Visos komandos vienu ar kitu sezono metu patenka į duobę“, teigia Martynas Pocius ir jis, žinoma, yra teisus – duobių pasitaiko visiems, svarbiausia – laiku iš jos išlipti.

Tačiau „Žalgirio“ atvejis – kiek kitoks. „Duobė“ komandą ištiko gana ankstyvoje sezono stadijoje, nors dažniausiai, komandos su panašiomis problemomis susiduria vasario-kovo mėnesiais. Dar viena įdomi Martyno mintis – „Žalgirio“ forma visą laiką kilo ir, panašu, kad šiuo metu ji pasiekė kol kas aukščiausią savo tašką.

Visgi, komandos žaidimo kreivė, jeigu ir kilo, tai tikrai ne tolygiai – triuškinantys pralaimėjimai prieš „Panathinaikos“ ir „Lokomotiv“ patirti penktajame ir septintajame Eurolygos turuose prieš tai ir tarp jų iškovojus tris pergales.

Todėl, man atrodo, kad tiksliausias „Žalgirio“ žaidimo apibūdinimas būtų „banguojantis“. Komanda gali nugalėti bet ką, tačiau gali ir pralaimėti bet kam. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka pažiūrėti į solidžiai Europos taurėje rungtyniaujantį, tačiau vietiniame fronte stringantį Klaipėdos „Neptūną“.

Tai panašu į atvejį, kai komanda gerai žaidžia namuose, tačiau išvykoje neatpažįstamai pasikeičia ir nesugeba pasipriešinti net ir silpniausiems varžovams. Tik paaiškinti „namų komandos“ fenomeną yra kur kas paprasčiau, nei šio sezono „Žalgirio“ rezultatus Eurolygoje.

Nesupraskite manęs klaidingai, kaip ir didžioji dauguma krepšinio sirgalių aš nuoširdžiai džiaugiuosi „Žalgirio“ pergalėmis ir tuo, kad komanda, panašu, pagaliau pradeda demonstruoti tą žaidimą, kurio iš jos taip laukė gerbėjai. Vienintelis mane neraminantis klausimas yra – ar tai jau yra tas „tikrasis“ „Žalgiris“, kurio visi tikėjosi nuo sezono pradžios, ar tik dar vienas pakilimas prieš nuokalnę?

Taip, šį sezoną matėme du „Žalgirius“ – vieną su tuščiais šoviniais šaudančiais Seibučiu, Kalniečiu, bei Pociumi ir kitą, kuriame du pastarieji, apsiginklavę toliašaudės artilerijos sviediniais, bombardavo „Palau Blaugrana“ tvirtovę. Belieka tikėtis, kad jų liko užtektinai ir šio vakaro mūšiui „Žalgirio“ arenoje ir, kad „Panathinaikos“ gynybinės sienos nebus pajėgios jų atlaikyti.

Nepaisant slogių prisiminimų iš pirmojo rato rungtynių Atėnuose, išlieku optimistas ir tikiu, kad pagaliau susireguliavę „Žalgirio“ snaiperių taikikliai nenusimuš ir šio vakaro mače ir į varžovų krepšį Kaune įkris daugiau nei 7 tritaškiai.

O mane, tiesiogiai komentuojantį „Žalgirio“ – „Panathinaikos“ mačą, galėsite išgirsti „TonyBet“ lažybose gyvai.

Lithuanian